Apie gamą

Neretai sulaukiu klausimo apie gamą. Čia jos kilmės ir rūšių įvairovės nenagrinėsiu, o verčiau pasistengsiu būti naudingas pradedantiems muzikantams ir paaiškinsiu faktinę gamos (gamų) sudėtį.

Pridėsiu tik, kad gama – tai melodijos „vaga“. Dauguma Pasaulio melodijų remiasi kažkurios vienos gamos garsais (7 ar mažiau garsų) ir nuo jų nenuklysta.

Už pagrindą imkim do mažorinę – dar vadinamą C-Dur – gamą, – septynių garsų virtinę, kurią visi žinom: do, re, mi, fa, sol, la, si (toliau kartojasi nuo do, ta pačia tvarka).

Žvilgtelėję į pianino klaviatūrą, pamatysime, kad aukščiau išvardyti garsai atitinka visus baltus klavišus. Kai kuriuos iš jų skiria penki (vienos oktavos ribose – nuo do iki si) juodi klavišai, tačiau NE VISUS. Juodų klavišų nėra tarp mi ir fa garsų, taip pat – tarp si ir do.

Nuo J.S.Bach‘o laikų, tarp visų pianino klavišų garso aukščio skirtumai yra suvienodinti. T. y. nuo do iki do# yra lygiai toks pat atstumas (gali įsivaizduoti tai kaip 0,5, ½ arba pusę centimetro) kaip tarp do# ir re, taip pat – visų kitų greta vienas kito esančių klavišų.

Pasižiūrėję atidžiau, pamatysime, kad C-Dur gamoje tarp (do, re, mi, fa, sol, la, si) garsų yra ½ arba 1 (½ + ½) tono atstumai, t. y. klavišai yra greta (=½ t) arba juos skiria vienas juodas klavišas (=1 t). Tų atstumų išsidėstymo eilės tvarka, nuo to KUR gamoje yra tonai ir pustoniai, ir lemia gamos rūšį.

Mažorinėje gamoje pirmąjį ir antrąjį jos garsus skiria 1 t (pvz., do ir re – tarp kurių dar yra juodas do# klavišas; mi ir fa# – tarp kurių dar yra baltas fa klavišas; sol ir la; si ir do#, etc.), 2-ąjį ir 3-ąjį garsus skiria 1 t, 3 ir 4 – ½ t, 4 ir 5 – 1 t, 5 ir 6 – 1 t, 6 ir 7 – 1 t, 7 ir 8 (sutampa su 1) – ½ t.

Pakartokim:

Mažorinės gamos garsus paeiliui skiria 1, 1, ½, 1, 1, 1, ½ t (toliau ciklas kartojasi)

Minorinės gamos garsus paeiliui skiria 1, ½ , 1, 1, ½ , 1, 1 t.

Aiškumo dėlei, žemiau pateiksiu kelis mažorinių ir kelis minorinių gamų pavyzdžius lentelėse, kur iš baltus ir juodus klavišus atitinkančių garsų paryškinsiu tik tuos, kurie priklauso nurodytoms gamoms, taip pat, paryškintų garsų stulpelių viršuje pažymėsiu ir jų eilės numerį gamoje (pati gama surašyta eilute). Tikiu, kad kantrieji viską greitai perpras. Ypač, pamėginę gamas „suskaičiuoti“ ant popieriaus arba pianino klaviatūroje.

P.S. Pabaigai, du klastingi klausimai: kiek tonų apima 1 oktava (gama) ir kiek mažorinių gamų yra apskritai (nedubliuojant pavadinimų)? 🙂

Mažorinių gamų pavyzdžiai (eilutėse vienas po kito sužymėti visi 12 juodus ir baltus pianino klavišus atitinkantys garsai; tie, kur su ženkliukais – # arba b – atitinka JUODUS* klavišus)

C-Dur (prasideda nuo do garso), F-dur (prasideda nuo fa), A-dur (nuo la), D-dur (nuo re)

Do(1) Do# Re(2) Mi b Mi(3) Fa(4) Fa# Sol(5) Sol# La(6) Si b Si(7)
Fa Fa# Sol Sol# La Si b Si Do Do# Re Mi b Mi
La Si b Si Do Do# Re Mi b Mi Fa Fa# Sol Sol#
Re Mi b Mi Fa Fa# Sol Sol# La Si b Si Do Do#

Minorinių gamų pavyzdžiai

c-moll (prasideda nuo do garso), f-moll (prasideda nuo fa), a-moll (nuo la), d-moll (nuo re)

Do(1) Do# Re(2) Mi b (3) Mi Fa(4) Fa# Sol(5) Sol# (= La b)(6) La Si b (7) Si
Fa Fa# Sol Sol# (= La b) La Si b Si Do Do# (= Re b) Re Mi b Mi
La Si b Si Do Do# Re Mi b Mi Fa Fa# Sol Sol#
Re Mi b Mi Fa Fa# Sol Sol# La Si b Si Do Do#

*Juodus klavišus atitinkantys garsai gali vadintis dvejopai – su # (diez) ženkliuku ir su b (bemol), nors faktiškai tai yra vienas klavišas. Pvz., į dešinę nuo fa esantį juodą klavišą galima vadinti fa# (diez), bet kadangi jis yra gretimas į kairę nuo sol, tai jį galima vadinti ir sol b (bemol). Juodo klavišo pavadinimas priklauso tik nuo to, kurio „balto kaimyno“ vardu jį vadinsime – esančio iš kairės (tada prie jo vardo prisidės #) ar iš dešinės (prisidės b ženkliukas). Tokia tvarka padeda išvengti painiavos sudėtingesnėje muzikos teorijoje.

Hall of fame #9, Antis

Vakar draugai padarė man kalėdinę staigmeną – nusivedė į „Anties“ muzikinę utopiją „Zuikis Pleibojus“, Rusų dramos teatre.

Mąsčiau parašyti išsamesnį atsiliepimą, bet… tada juk reikės sakyti viską – kas patiko ir kur ko pritrūko, o nesinori, nes esu perfekcionistas. Verčiau nuoširdžiai pagirti! 🙂

Didžiausi komplimentai (top 3):

1. Vokalinei grupei „Kivi“ – nuostabiai pagyvino sceną, viską darė energingai, preciziškai ir vietoje. Labai gražu!

2. Spektaklio kostiumų dailininkei Sandrai Straukaitei.

3. Algirdui Kaušpėdui – už atsidavimą vaidmeniui ir įtikinamą vokalą.

Kiek girdėjau, „Zuikis Pleibojus“ dar turėtų pasirodyti Rusų dramos teatre, tad rekomenduoju ne tik seniems „Anties“ fanams. Yra parako, yra vaizdas, yra ką paklausyti – tikrai neprailgsta, įkrauna žmogaus baterijas.

Žemiau dedu baisų (ne menine prasme) klipą, tad verčiau tik klausykis muzikos. Norėjosi kažko ankstyvojo, tačiau ne „Martyno“…

P.S. Ne į temą, bet į progą: su artėjančiom šventėm! 🙂

Corcovado (Quiet Nights of Quiet Stars)

Šia Antonio Carlos Jobim daina nusprendžiau pradžiuginti kūrybinės grupės žmones per klipo premjerą. Pasidariau transkripciją gitarai ir atkakliai mokiausi ją dvi dienas. Nesu akordinių solo fanas, bet… klausyk kas gavosi. 🙂

Čia ir tiems, kas pastarosiomis dienomis kiloja nykščius už mane, dalinasi nuorodom. Labai ačiū!

Projekto kulminacija

Šiandien internete startuoja vaizdo klipas, reklamuojantis mane, kaip gitaros mokytoją, ir specialus tinklalapis gitaradelsaves.lt (atskirai ačiū Robertui iš „Luxus Creations“).

Klipo biudžetas – 2 didelės picos su 50 % nuolaida… Visa tai praktiškai įkūnija dvi antikrizines idėjas, nuo vienos iš kurių šią vasarą ir pradėjau savo tinklaraštį. T. y. nuo pasiūlymo keistis vertingomis (n. s., kainuojančioms daug pinigų) paslaugomis, dalyvauti savotiškuose barteriniuose mainuose, kuriems įvykus, gautųsi atvirkščiai negu anekdote apie du žmones, susilažinusius suvalgyti po gabaliuką š… 😀

Tikslindamas apie kokią vertę kalbam, pridursiu, jog klipą filmavo profesionalai, su profesionalia technika (kamera ant bėgių, specialus apšvietimas, radijo mikrofonai, etc.), filmuojama buvo erdviame ir gražiai įrengtame UAB „Airista“ biure, atvyko 12 kviestinių aktorių. Dirbom visą šeštadienį, nuo ryto iki vakaro (kas, n. s., reiškia viršvalandžius). Norėdami įsivaizduoti nominalią projekto vertę, dar pridėkit atitinkamus mokesčius. O dabar grįžkit prie eilutės apie 2 dideles picas. 😉

Be abejo, už visa tai atsimokėjau toli gražu ne vien gitaros pamokomis, bet vis tiek – tuo, ką moku ir galiu, be pinigų ar daiktų. Detalizuoti neverta. Pridursiu tik, kad niekam nieko į priekį nežadėjau, nėra jokių „įsiskolinimų“. Išskyrus… moralinius – nuoširdaus dėkingumo jausmą! Apie tai ir yra antroji, iš aukščiau paminėtų, antikrizinė idėja: „žmogus žmogui žmogus“. Manau, – itin svarbi, verta apmąstymo.

Po to, kai susilauki tokio nuoširdaus dėmesio iš tiek daug, regis, niekuo dėtų žmonių, net šauna paika mintis, kad gal ir visai įdomi patirtis ta krizė… Va kiek gero per ją išlenda į paviršių… Kalbu apie tai, norėdamas pabrėžti, kad nė patys gudriausi mainai dar nėra viskas, kad reikia dar šio bei to iki pilnos laimės.

Ką, išskyrus patį klipą, dar pridurti?

Be abejo: AČIŪ! AČIŪ! AČIŪ!