Tercijos – plytos iš kurių statomi akordai

Žadėjau papasakoti apie tercijas. Taigi, tercijų intervalai (= atstumai, nuotolis) skiria ne dvi gretimas natas, o vieną tarp jų praleidžiant, kas antrą natą, pvz.: do-mi (praleista re), mi-sol (praleista fa), sol-si (praleista la), si-re (praleista do) ir t. t. Tercijų seka galima pagroti visą gamą, jei natas sukeisim vietomis ir neapsiribosim 1 oktava: do-mi-sol-si-re-fa-la. Nieko netrūksta? 🙂

Bendrais bruožais suvokus kas yra tercija, gali kilti klausimas „o kam jų reikia?“. Visų pirma, labai dažnai melodijose natos seka ne iš eilės, tarp sekundų įterpiamos tercijos ir kiti intervalai. Be to, tercijų pagrindu formuojama didžioji dalis akordų, kurių „išklotinės“ – kai garsai ne visi kartu, o vienas po kito – skamba ir melodijose. Pvz., „Du gaideliai“ (C-Dur‘e): sol sol mi do, sol sol mi do. Tai tos pačios tercijos, tik sugrotos žemyn nuo sol ir mi garsų.

Išmokim tercijas, tada galėsim užsiimti akordais. Pažadu. 🙂

Pagrindinės tercijų rūšys – didžioji ir mažoji (žymimos d.3 ir m.3, angliškai – M3 ir m3).

Didžiosios tercijos garsus skiria 2 tonai, pvz.: do-mi, mi-sol#, sol-si, si-re#, re-fa#, etc.

Mažosios tercijos garsus skiria 1 ½ tono, pvz.: do-mi b, mi-sol, sol-si b, si-re, re-fa, etc.

Mažorinės ir minorinės gamos sudarytos būtent iš garsų, kuriuos skiria d.3 arba m.3.

Jei žemesniais tercijų garsais (iš 2 jas sudarančių) grosime gamą, o prie kiekvieno tos gamos garso iš viršaus „prisegsime“ po tinkamos rūšies terciją, gausim harmonizuotą melodiją, tarsi dviem balsais dainuotų choras.

Mažorinė gama suskirstyta tokiomis tercijomis: nuo I gamos laipsnio (do mažore, I laipsnis yra do, II – re, III – mi, IV – fa, V-sol, VI – la, VII – si; re mažoras prasideda nuo re (I laipsnis) ir iš eilės tęsiasi, etc.) tercija aukštyn (!!!) bus didžioji, nuo II gamos laipsnio – mažoji, III – mažoji, IV – didžioji, V – didžioji, VI – mažoji, VII – mažoji.

Dar kartą, kad būtų lengviau įsiminti: nuo I, IV ir V – d.3 (aukštyn), nuo II, III, VI ir VII – m.3.

Minorinėje gamoje: nuo I, II, IV ir V – m.3, nuo III, VI, VII – d.3.

Dar gali mąstyti mažoro skaičiais, tačiau tada gamą reikia pradėti nuo VI laipsnio (pvz. nuo la, norint pagroti la minorą, kuris taip pat neturi juodų klavišų, kaip ir do mažoras – jie tik prasideda skirtingose vietose, o struktūriškai sutampa).

Kitoje techninėje publikacijoje parodysiu kaip tercijos atrodo gitaroje, kokią pirštuotę rekomenduoju pradedant, pateiksiu harmonizuotų gamų pavyzdžių.

Pasistenk perprasti šią temą, – eksperimentuok, svarstyk, paišyk ant popieriaus, kad tolimesnė informacija neštų naudą, o ne būtų dar vienas „spaudžiu čia, bet nežinau kodėl“ atvejis. Kantrybės ir išminties!

Advertisements