Svečiuose pas Andrių, Blogout 2010

Kadangi į mano tinklaraštį žmonės užsuka ne apie blogosferą ir kurortus skaityti, o apie muziką, papasakosiu lakoniškai, svarbu – tinkama nuoroda, kur galima dar pasiskaityti (žr. adresus dalyvių sąraše).

Savaitgalį Palangoje įvyko 4-oji Blogout konferencija. Nuoširdžiai sakau: buvo smagu, įspūdžių daug, be galo malonios pažintys. Ačiū visiems atvykusiems, rėmėjams, gidei, o labiausiai – organizatoriui Andriui. Hip hip! 🙂

Ar kam įdomi muzikos padėtis Palangoje? Iš pirmo žvilgsnio, ji pasirodė įvairialypė: a) „tautos žiedai“ su fonogramomis kavinėse (kur vakare reikia papildomai už tai susimokėti), b) neformalūs gyvi ir gana gerai įgarsinti pasirodymai Jūratės ir Kastyčio fontano apylinkėse (skonio reikalas ar stoti ir klausyti, nes baisiai karšta, o minia – beveik kaip Kaziuko turguje), c) minorinės pjesės akordeonui, vaikui ir mažam šuneliui (stebėtinai panašios viena į kitą tiek muzikos nuotaika, tiek „scenografija“ – tarsi iš NEP‘o laikų trauktos).

Ai, dar pamiršau „būgininkus“, kurių Palangoje šimtai, gaila tik, kad „būgnų komplektas“ vienas… 😀

Reikia nenuvalkiotos dainos apie pajūrį? Yra tokia! 🙂

Hall of fame #23, Joao Gilberto

Žadėjau reportažą iš kazino gimtadienio renginio, bet po jo ne kažin ką galiu papasakoti. Kai nepatogu įžūliai spoksoti į žaidžiančius (o ir ruletės – mano manymu, geriausio spoksojimui, o gal netgi atsargiam pabandymui, įrenginio – ten nemačiau), sunku suprasti ką tokio lošimo namuose atrado F. M. Dostojevskis.

Sveikinu šeimininkus, ačiū už priėmimą. Ta proga, pasiklausykim jautrios, aristokratiškos muzikos, kuri dažnai priimama kaip foninė.

Uogienė (jam) mūsų mokykloje

Praeitą savaitę surengėm vakarėlį savo kaimynams iš Kareivių g. 19 verslo centro. Išlydėję svečius, likom pasimėgauti vaišių likučiais, aptarti naujas pažintis, galų gale – pagroti. Juolab, kad su kolega Saulium nesam anksčiau kartu jam‘inę, vis to laiko nėra. 😉

Video pateikiu ne kaip kažkokį stebuklingą improvizacijos pavyzdį, o kaip iliustraciją, kad improvizuoti smagu, ypač tada, kai nustoji mąstyti formulėmis ir „šaudai“ iš klausos. 🙂

Gitara dokumentiniame filme

Nelabai seniai kompozitoriaus Tito Petrikio studijoje įrašinėjau gitarų partijas trumpametražinio dokumentinio filmo „Get Trauma“ garso takeliui.

Deja, įrašas iki galo sutvarkytas vėliau, nei pats filmas (idėjos autorius, režisierius ir operatorius – Saulius Lukoševičius) laimėjo… tarptautinį apdovanojimą! 🙂 Su kuo Saulių širdingai sveikinu.

Nieko, darbus papildyt ir atnaujint niekada ne vėlu. Užtai dabar galim palyginti kaip skamba pažangia technologija padaryti gitarų „muliažai“ ir gyvai įrašytos tos pačios partijos. Be to, filme garsas iškarpytas dalimis, kai kur jį užstoja inteviu ir aplinkos garsai, o čia turim progą išgirsti visą takelį.

Kita įdomi smulkmena: Titas „nupaparacino“ mano solo, kurį grojau lyg šiaip sau, – tikrinau garsą ar šildžiau rankas. Nustebau išgirdęs (prasideda maždaug 5:30 min.).